Naujienos

Smunkantys tarptautiniai žmogaus teisių standartai: ką reiškia Ovjedo konvencijos papildomas protokolas?

 

Mažai kam girdėta Ovjedo konvencija, skirta ginti žmogaus teises ir laisves biomedicinos srityje, paskutiniais metais vis linksniuojama kaip dokumentas, galimai prisidėsiantis prie žmogaus teisių pažeidimų psichikos sveikatos srityje. Taip atsitiko pradėjus ruošti papildomą Konvencijos protokolą, detalizuojantį priverstinės hospitalizacijos ir priverstinio gydymo priemonių taikymą asmenims, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų. Bulgarija jau oficialiai paskelbė nepritarianti tokiam Ovjedo konvencijos papildymui. Šveicarija, Suomija, Portugalija taip pat jį vertina nepalankiai. Kokia Lietuvos pozicija ir ar Lietuvą iš viso ją turi?

Ovjedo konvencija yra 1997 m. Ispanijoje pasirašytas ir 2002 m. Lietuvos ratifikuotas tarptautinis dokumentas. Jis iš esmės yra skirtas biomedicinos inovacijų kontrolei – kad jomis nebūtų piktnaudžiaujama, kenkiama žmogaus orumui ir pan. Tai – teisiškai įpareigojantis dokumentas. Vadinasi, jį ratifikavusi šalis turi laikytis nurodytų bioetikos normų. Žinoma, Ovjedo konvencija yra svarbus ir reikalingas dokumentas. Su žmogaus teisių principais kertasi tik inicijuoto papildomo protokolo projektas.

Kalbant konkrečiau, šiuo atveju paliečiama prigimtinė žmogaus teisę į laisvę. Atrodo, visiems suprantama, ką ši teisė reiškia, tačiau kalbant apie psichikos sveikatą ir psichosocialinę negalią, žmogaus teisių standartai gali nebeatrodyti tokie intuityvūs. Daug metų stokojame paslaugų, kurios padėtų žmogui patiriančiam ūmias ar itin sunkias psichikos būsenas, nenaudojant prievartos.

Kodėl apskritai siekiama panaikinti prievartą, teikiant pagalbą psichikos sutrikimų turintiems asmenims? Nesavanoriškas buvimas ligoninėje paprastai yra lydimas įvairių intervencijų, pavyzdžiui, prievarta leidžiami psichiką veikiantys vaistai, taikomi suvaržymai, asmuo izoliuojamas. Žmogui tai gali sukelti kančią, baimę, netgi psichologinę traumą. Tokiu būdu psichikos sveikatos sunkumai gali būti dar labiau pagilinami ilgalaikėje perspektyvoje, net jeigu simptomiškai žmogaus būsena tuo metu pagerėjo dėl vaistų poveikio.

Sprendžiant bet kokius psichikos sveikatos sunkumus yra be galo svarbus paties žmogaus įsitraukimas ir dalyvavimas. Prievartos būdu tiekiamos psichiatrijos paslaugos gali labai stipriai pakenkti terapiniam aljansui tarp gydytojo ir paslaugas gaunančio asmens. Tiesa, kai kuriems žmonėms priverstinė hospitalizacija ir gydymas gali būti pageidautini, net ir egzistuojant realioms alternatyvoms. Tuomet socialinėje ir sveikatos paslaugų sistemoje būtų svarbu sutarti dėl išankstinio nurodymo: esant tam tikrai būsenai tam asmeniui taikyti priverstinę hospitalizaciją ir gydymą, nes tokia yra asmens valia, grįsta jo/jos patirtimi.

Lietuvoje daug šeimų, artimųjų kuriems tenka padėti savo artimiesiems bei spręsti situacijas, susijusias su jų psichikos sveikatos sunkumais, dažnai mato priverstinį gydymą kaip vienintelį išsigelbėjimą. Tai visiškai suprantama, nes Lietuvoje išties vargiai rastume kitų išeičių, žmogui patiriant psichikos sveikatos krizes, ūmias ir sunkias būsenas. Visgi tarptautinėje praktikoje gausu alternatyvų prievartinėms praktikoms , kurios dar nepradėtos diegti Lietuvoje.

Šiuos argumentus paremia ir Jungtinių tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencija – vienintelis toks XXI a. priimtas žmogaus teisių dokumentas. Konvencija nesukuria jokių naujų teisių asmenims, turintiems negalią, tačiau patikslinta, kaip jos turėtų būti užtikrintos. Lietuva šią Konvenciją ratifikavo 2010 metais. Visame pasaulyje ją pasirašė ar ratifikavo 181 šalys. 14 Konvencijos straipsnyje pabrėžiama, kad negalią turinčių asmenų laisvė negali būti apribojama dėl negalios. Ši nuostata ir kartu Lietuvos tarptautinis įsipareigojimas nesuderinamas su Ovjedo konvencijos papildomo protokolo projektu.

Prieš pusantrų metų nevyriausybinės organizacijos Psichikos sveikatos perspektyvos ir Lietuvos negalios forumas kreipėsi į LR Sveikatos apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijas išreikšdamos nepritarimą Ovjedo konvencijos papildomam protokolui. Šiandien kviečiame Lietuvos Respublikos Vyriausybę svarstyti šį klausimą ir priimti poziciją dėl Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos Papildomo protokolo dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos priėmimo, kviečiant dalyvauti žmogaus teisių, negalios ir psichikos sveikatos srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas. Kreipimasis čia. 

Psichikos sveikatos perspektyvos siekia paskatinti praktikų, alternatyvių prievartos naudojimui, diegimą Lietuvoje. Šiuo tikslu vasario mėnesį lankysimės Šiaurės Norvegijos Universitetinės ligoninės, Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų padalinio, Gydymo neskiriant medikamentų skyriuje. Norime ne tik pasisemti praktinės patirties, bet ir dalintis žiniomis apie žmogaus teisių standartų taikymą psichikos sveikatos srityje, taip pat stiprinti šalių bendradarbiavimą. Dvišalio bendradarbiavimo iniciatyvą finansuoja EEE finansinio mechanizmo Aktyvių piliečių fondas. 

 

mazas.jpg