Naujienos

Seime pristatytas alternatyvus planas Lietuvos psichikos sveikatai stiprinti

Gegužės 15 d. Lietuvoje pirmą kartą vyko NVO inicijuota, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, Seimo sveikatos reikalų komitetu ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetu organizuota tarptautinė konferencija „Psichikos sveikatos politika Europoje ir Lietuvoje 10 metų po Helsinkio konferencijos: nuo pokyčių vizijos iki rezultatų“. Konferencijos metu buvo ne tik apžvelgta Lietuvos psichikos sveikatos politikos raida bei problemos, tačiau taip pat NVO ir nepriklausomų ekspertų pasiūlytas alternatyvus planas psichikos sveikatai stiprinti

daugiau ›

Lietuvos psichikos sveikatos sistema: geriausio sprendimo paieškos

2015 m. gegužės 15 d. Lietuvoje pirmą kartą vyks NVO inicijuota, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, Seimo sveikatos reikalų komitetu ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetu organizuojama tarptautinė konferencija „Psichikos sveikatos politika Europoje ir Lietuvoje 10 metų po Helsinkio konferencijos: nuo pokyčių vizijos iki rezultatų“, kurios metu Lietuvos ir užsienio ekspertai apžvelgs Lietuvos psichikos sveikatos politikos raidą ir pristatys alternatyvų Lietuvos psichikos sveikatos stiprinimo priemonių planą.

daugiau ›

Europos Žmogaus Teisių Teismas – potencialus asmens kelias į teisingumą, skatinantis ir sistemines reformas

Žmogaus teisės (toliau - ŽT) – tai universalios teisės, gyvenimiškos vertybės, kurios be jokių išimčių priklauso kiekvienam iš mūsų, nesvarbu, kur ar kaip mes gyvename, kokio esame būdo, kokia mūsų socialinė padėtis ar kokia teisinė sistema vyrauja valstybėje. Šios teisės – tai laisvė, imunitetas ir privilegija asmeniui, galimybė realizuoti save bei būti pilnaverte visuomenės dalimi. Dar netolimoje praeityje Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė, jog valstybė neturi jokių teisių į asmeninį žmogaus gyvenimą, o vienintelis moralinis valdžios tikslas yra individualių asmenų teisių apsauga. Tokiu požiūriu vadovaujasi ir Europos Sąjunga bei kiekviena atskira jos valstybė, stengdamasi užtikrinti kuo efektyvesnę ŽT apsaugą. 

daugiau ›

Geroji Utenos vaikų globos namų praktika - deinstitucionalizacijos link, nelaukiant nurodymų iš aukščiau (video)

Lietuvoje trūksta efektyvumo dirbant su socialinės rizikos šeimomis, o dažniausia praktika – vaiko paėmimas iš šeimos ir apgyvendinimas institucijoje, iš kurios jis retai turi galimybę grįžti į savo šeimą, apsigyventi įtėvių arba globėjų šeimoje.

2015 metų pradžios įvykiai – seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas ir prievarta Vilijampolės socialinės globos namuose, LR Seimo kontrolierių ataskaita apie socializacijos centruose esančius nusiraminimo kambarius, pedofilijos atvejis Viešvilės vaikų globos namuose.– patvirtino Lietuvos globos sistemos ydingumą. Deja, tokie šokiruojantys įvykiai nesupurto sistemos, įvykiai pamirštami, o po kurio laiko vėl kas nors skandalingo nutinka tose įstaigose, kurios turėtų būti iš esmės pertvarkytos. Vaiko teisių srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos ne vieną dešimtmetį sutartinai konstatuoja: permainos vyksta lėtai, globos sistema yra inertiška, trūksta tiek politinės valios keičiant sistemą, tiek realių pastangų ir iniciatyvų iš darbuotojų pusės. 

daugiau ›

Patyčios, neapykanta ir diskriminacija – grėsmė nacionaliniam saugumui, arba ką gali NVO

Lietuvos žmogaus teisių centro socialinio eksperimento „Vertimas“ filmukas stulbinamu greičiu apskriejo socialinius tinklus per vieną dieną iššaukdamas nuoširdžias žmonių reakcijas. Asmeninis susidūrimas su neapykanta, patyčiomis ar žeminimu negali palikti abejingų. Bent jau tų, kurie paspaudė patinka pamatę šį filmuką.

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ praėjusių metų pabaigoje atliko visuomenės nuostatų kitimo ir diskriminacijos priežasčių tyrimą. Jo tikslas – išanalizuoti visuomenės nuostatų įvairių pažeidžiamų visuomenės grupių atžvilgiu kaitą 2009-2014 metais, išskirti pagrindines diskriminacijos priežastis bei suformuluoti rekomendacijas dėl priemonių, skirtų diskriminacijai mažinti ir lygioms galimybėms įgyvendinti, ypatingą dėmesį skiriant šešiems diskriminacijos pagrindams: lytis, seksualinė orientacija, neįgalumas, amžius, etniškumas, religija.

Taigi pažvelkime į keletą tyrimo rezultatų.

daugiau ›