Naujienos

2012 metų partijų ir 2012-2016 metų vyriausvybės programos analizė

Jau ne pirmi metai Lietuvoje diskutuojama apie neleistinai prastą situaciją psichikos sveikatos srityje – nerimą kelia rodikliai, atspindintys blogą tiek visuomenės psichikos sveikatos, tiek ir šią sveikatą prižiūrinčios sistemos būklę. Tačiau iki šiol nei įstatymų leidėjai, nei vykdomoji valdžia nesiryžta oficialiai pripažinti, kad dabartinė psichikos sveikatos priežiūros sistema yra neveiksminga ir iš esmės ydinga. Tai, kad strateginio lygmens permainos šioje sistemoje kasmet atidėliojamos, trukdo spręsti daugelį įsisenėjusių problemų. Išlieka labai aukšti savižudybių rodikliai; valstybės biudžeto, ligonių kasų ir ES struktūrinių fondų lėšos naudojamos ydingai ir neracionaliai paslaugų infrastruktūrai palaikyti. Susikaupusios ir dėl nesukurtos veiksmingos paslaugų sistemos prastai sprendžiamos vaikų psichikos sveikatos problemos kelia grėsmę, kad šių problemų pasekmės ilgainiui kels vis didėjančią ekonominę ir socialinę naštą. Artėjant Seimo rinkimams „Psichikos sveikatos perspektyvos“ stebi partijų pasiryžimą spręsti psichikos sveikatos problemas. Laukdami naujausių Seimo rinkimų programų, pateikiame 2012 m. partijų programų ir 2012-2016 metų vyriausybės programos analizę. Ši analizė paremta programų palyginimu su NVO ir ekspertų koalicijos „Psichikos sveikata 2030“ sudarytu alternatyviu planu psichikos sveikatai stiprint.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) 2012 metų rinkimų programoje mini įvairius psichikos sveikatos klausimus, keletą kartų atkreipia dėmesį į neįgaliųjų situacijos gerinimą Lietuvoje, tačiau dauguma rinkiminės programos teiginių yra riboti, nepakankamai konkretūs ir neapžvelgiantys visos problematikos. Pavyzdžiui, alternatyviame plane teikiamas atskiras dėmesys būtent vaikų psichikos sveikatai. LSDP programoje vaikų problematika nėra išskirta, kalbama bendrai apie smurto prevencines programas, priklausomybės ligų prevencines programas, pavyzdžiui: vykdyti smurto prevencijos programas. Smurtą šeimoje laikome nusikaltimu, todėl imsimės visų priemonių jį panaikinti. Vykdyti aktyvią priklausomybės ligų prevenciją, valstybės ir savivaldybių lėšomis įgyvendinant visuomenės sveikatos gerinimo programas, kurios padėtų kovoti su žalingais įpročiais, ypač tarp jaunimo. Telkti įvairius sektorius, stiprinti jų sąveiką ŽIV/AIDS, narkomanijos, alkoholizmo kontrolės ir prevencijos srityse.

Bendruomeninių paslaugų plėtra. LSDP programoje kalbama apie bendruomeninių slaugos namų kūrimą bei neįgaliųjų integraciją į darbo rinką. Užsibrėžiama siekti sudaryti palankias sąlygas socialinei integracijai, tačiau programoje neaprašomos konkrečios, pamatuojamos priemonės, gerinančios bendruomenines paslaugas neįgaliesiems. Taip pat LSDP programoje mini siekį visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, o tai galėtų sudaryti palankias sąlygas ir bendruomeninių paslaugų plėtrai, tačiau iš programos nėra aišku, kur yra didžiausi sunkumai ir kokios sritys turėtų būti prioritetinės. Plėsti slaugą bendruomenėse, bendruomenių slaugos namų kūrimą. Ypatingą dėmesį skirti ilgalaikių bedarbių, jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių integracijai į darbo rinką. Skatinti verslo socialinę atsakomybę už darbuotojų ir jų šeimų gerovę. Ypač reikia remti verslo pastangas sudaryti kuo geresnes galimybes dirbantiesiems derinti šeimos ir darbo pareigas, pritaikyti darbo sąlygas vyresniojo amžiaus ir neįgaliųjų žmonių užimtumui. Sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliųjų socialinei integracijai ir judrumui, visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.

Pirminės psichikos sveikatos priežiūros pertvarka. LSDP programoje yra minimas psichosocialinės reabilitacijos ir psichologinės pagalbos paslaugų apimties ir formų praplėtimas, tačiau trūksta konkretumo apie prioritetines sritis ir siūlomas paslaugų formas. Prioritetine tvarka plėtoti specializuotas ambulatorines, dienos stacionaro, dienos epizodo, ambulatorinės-tikslinės reabilitacijos, psichosocialinės reabilitacijos ir psichologinės pagalbos, slaugos ir palaikomojo gydymo bei skubios pagalbos paslaugas, plečiant jų teikimo apimtis ir formas.

Savižudybių prevencija. Programoje nekalbama apie jokias konkrečias savižudybių prevencijos priemones, tik užsimenama apie tai, kad reikia mažinti mirtingumą nuo savižudybių. Savižudybių prevencijos programos ir priemonės nekonkretizuojamos, neaišku, kokie veiksniai gali lemti šių programų ir priemonių pasirinkimą (ekonominiai, kokybės, ekspertiniai ar pan.). Nekalbama apie esamų priemonių poveikio įvertinimą. Skirti ypatingą dėmesį psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimui ir savižudybių problemai spręsti. Mažinti sergamumą ir mirtingumą nuo labiausiai paplitusių ligų (širdies ir kraujagyslių, vėžio, tuberkuliozės), traumų ir nelaimingų atsitikimų, savižudybių. Ne stabdyti, o plėtoti, taip pat aktyviai įgyvendinti esamas programas, mažinančias mirčių skaičių nuo nelaimingų atsitikimų, savižudybių, perteklinio alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo, rūkymo, nepakankamo fizinio aktyvumo.

Partijos Tvarka ir teisingumas 2012 metų programoje neskiriama dėmesio psichikos sveikatai ir apie neįgaliųjų situacijos gerinimą Lietuvoje visiškai neužsimenama. Panašu, kad šiai partijai neįgalus asmuo vis dar neegzistuoja ir nėra kreipiamasi į jį kaip į lygiateisį rinkėją.

Darbo partijos 2012 metų rinkimų programa yra platesnė žvelgiant iš psichikos sveikatos pertvarkos perspektyvos. Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos srityje kalbama tiek apie pirmąją (vaikų psichikos sveikatos prevenciją), tiek apie antrąją (vaikų psichinės sveikatos priežiūrą) kryptis. Įdomu tai, kad įvardintos konkrečios sumos ir konkretūs vykdytojai, kuriuos ketinama įtraukti į minėtas sritis. Programa aiškiai apibrėžia, kam bus skiriamas dėmesys: prevencinis darbas, gyvenimo įgūdžių ugdymas, gydymas, reabilitacija ir reintegracija. Vykdysime vaikų, paauglių ir jaunimo žalingų įpročių ir nusikalstamumo prevenciją. Tokiai prevencijai skiriamus apie 10 mln. litų perduosime toms institucijoms, organizacijoms, kurios tiesiogiai užsiima vaikų, jaunimo formaliuoju ir neformaliuoju ugdymu meno, sporto ir kitose srityse. Plėtosime vaikų lėtinių neinfekcinių ligų ir psichinės sveikatos kontrolės programas. Prevencinis darbas su vaikais ir jaunimu, kurie nevartojo narkotikų, propaguojant sveiką gyvenseną, ugdant gyvenimo įgūdžius ir kita; prevencija, gydymas, reabilitacija ir reintegracija priklausomybės ligomis sergančių iki 27 metų asmenų (atskirai taikant kompleksines priemones vaikams ir jaunimui).

Bendruomeninių paslaugų plėtra. Programoje užsimenama apie neįgaliųjų socialinę integraciją, kuri būtų vykdoma per integravimą į aukštojo mokslo sistemą ir darbo rinką, per užimtumo programas, socialinių paslaugų plėtrą, gyvenamosios aplinkos pritaikymą, teisinės bazės peržiūrėjimą, aktyvią užimtumo politiką, bendradarbiavimą su NVO. Negalia neturi tapti kliūtimi siekti aukštojo mokslo. Todėl sieksime, kad būtų papildomai finansuojamos tos aukštosios mokyklos, kurios pritaikys studijų programas neįgaliųjų poreikiams ir skirs ypatingą dėmesį sveikatos problemų turinčiam jaunimui siekti aukštojo mokslo; Skatinsime jaunimo užimtumą: kursime naujas programas, užtikrinančias mažiau galimybių turinčiam jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi: neįgaliesiems, gyvenantiems skurde, našlaičiams; plėtosime užimtumo paslaugų prieinamumą, didinsime jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų ir kitų socialiai pažeidžiamų asmenų galimybes dalyvauti darbo rinkoje; numatydami priemones, sudarančias sąlygas dirbti silpnesnės sveikatos, neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms, vienišoms motinoms, asmenims, auginantiems neįgalų vaiką, slaugantiems ligonį ar prižiūrintiems pagyvenusį šeimos narį, kuriems sunku konkuruoti darbo rinkoje. Skatinsime vyresnio amžiaus asmenis aktyviai dalyvauti darbo rinkoje; kompleksinėmis priemonėmis mažinsime socialinę atskirtį, vykdysime aktyvią užimtumo politiką, didinsime valstybės remiamų pajamų dydį; neįgaliesiems garantuosime būtinas specialios pagalbos priemones ir suteiksime geresnes bei įvairesnes jo poreikius atitinkančias socialines paslaugas, geriau jo poreikiams pritaikysime gyvenamąją aplinką; peržiūrėsime neįgaliųjų integracijos į visuomenę sistemą ir jos nacionalinę teisinę bazę JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos kontekste, užtikrindami neįgaliųjų sveikatos kompleksinę priežiūrą; skatinsime neįgaliųjų teisėms atstovaujančias organizacijas aktyviai dalyvauti sprendžiant visuomenės ir asmens sveikatos problemas. Stiprinsime ir sudarysime galimybes didinti NVO kompetenciją ir profesionalumą.

Pirminės psichikos sveikatos priežiūros pertvarka. Programoje minima, kad bus plėtojama psichosocialinė ir psichologinė pagalba, tačiau nėra aišku, ar dėmesys ir resursai bus skiriami kokybinei ar kiekybinei plėtrai. Pakankamai rimtai atrodo tai, kad partija, vykdydama žalingų įpročių prevenciją, nori atsirinkti moksliškai pagrįstas efektyvias programas. Plėtosime specializuotas ambulatorines paslaugas: dienos stacionarą, dienos chirurgiją, ambulatorinę reabilitaciją, psichosocialinę bei psichologinę pagalbą; Valstybės ir savivaldybių institucijų konsoliduotomis lėšomis įgyvendinsime moksliškai pagrįstas efektyvias žalingų įpročių prevencijos programas.

Vis dėlto nekalbama apie jokias konkrečias savižudybių prevencijos priemones, tik užsimenama, kad šiai problemai bus skiriamas ypatingas dėmesys: siekiant stiprinti psichikos sveikatą skatinsime palankią individui socialinę aplinką, ugdysime bendruomeniškumo ir solidarumo jausmą visuomenėje, ypatingą dėmesį kreipsime į savižudybių prevenciją.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 2012 metais pateikė ganėtinai lakonišką rinkimų programą. Aptariant tikslus, kurių bus siekiama sveikatos srityje, visiškai neužsimenama apie psichikos sveikatą, neatkreiptas dėmesys į savižudybių problematiką, neaptariamos ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms reikalingos bendruomeninės paslaugos.

Antra pagal dydį Lietuvos partija Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai neišskiria vaikų ir paauglių psichikos sveikatos kaip individualaus dėmesio vertos srities, tačiau bendruomeninių paslaugų plėtrai rinkimų programoje skiriama nemažai dėmesio. Žadama siekti sudaryti sąlygas, kad dėl viešųjų lėšų, skirtų finansuoti bendruomenės nariams teikiamoms paslaugoms, konkuruotų tiek vietos institucijoms, tiek bendruomeninėms organizacijoms, taip pat stiprinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį socialinės gerovės kūrime. Kalbama apie socialinių paslaugų, skirtų žmonių įgalinimui, plėtrą: perėjimą nuo paslaugų institucijoje prie bendruomeninių paslaugų, kompleksinių, integruotų slaugos-globos paslaugų kūrimą, nestacionarinių bendruomeninių paslaugų tinklo plėtrą, šeimynų kūrimosi skatinimą, siekiant, kad kuo mažiau vaikų patektų į institucinę globą. Visgi konkrečių planų nė vienu iš šių aspektų nėra pateikta, atrodo, kad tiesiog aptariamos idėjos. Per kompleksines integruotos slaugos-globos paslaugas bus teikiama parama šeimoms, prižiūrinčioms savo pagyvenusius tėvus ar kitus artimuosius, kuriems reikalinga socialinė globa, sudarant galimybes derinti darbą, užimtumą ir pagyvenusių žmonių priežiūrą. Bendradarbiaudami su NVO, plėtosime nestacionarių bendruomeninių paslaugų tinklą (dienos centrai, bendruomenių namai) pagyvenusiems žmonėms. / Bus tęsiami ir darbai, susiję su didžiaisiais vaikų globos namais – siekiant sudaryti vaikams sąlygas augti kuo artimesnėje šeimai aplinkoje, skatinsime šeimynų kūrimąsi ir profesionalią globą šeimoje, remdami ir gerindami vaikų socializaciją. Efektyvinsime darbą su biologiniais tėvais, kuriems apribota tėvų valdžia, siekdami, kad kuo mažiau vaikų patektų į institucinę globą.

Pirminės psichikos sveikatos priežiūros pertvarka. Psichikos sutrikimų gydymas partijai svarbus tik sveikatos priežiūros įstaigų, esančių periferijoje, išsaugojimo kontekste. Pripažįstama, jog šių paslaugų poreikis vis auga, tad žadama plėtoti jų prieinamumą rajonuose. Ten, kur neliko sveikatos įstaigos paslaugų vartotojų, specialistų ir kyla realus pavojus paslaugų kokybei, sieksime išlaikyti įstaigas, plėtodami kitas, vis labiau žmonėms reikalingas paslaugas, pvz., vidaus ligų, slaugos ir globos, paliatyvios medicinos, psichikos sutrikimų gydymo.

Savižudybių prevencija. Nors atskirai šia tema nepasakoma nieko, susidaro įspūdis, jog alkoholio prieinamumas TS-LKD yra laikomas vieninteliu didelį savižudybių skaičių lemiančiu rodikliu. Manoma, jog siaurinant alkoholio prieinamumą, mažės ir jo daroma žala Lietuvoje, įskaitant ir savižudybes.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija savo rinkimų programoje nepasisako nė viena iš „Lietuvos psichikos sveikatos strategijos ir savižudybių prevencijos alternatyviame priemonių plane“ plėtojamų temų.

Drąsos kelias 2012 m. Seimo rinkimų programoje įvardijo bene daugiausiai siekių. Visgi nė vienas jų nėra susijęs su vaikų ir paauglių psichikos sveikata, galima numanyti, jog ši sritis partijai nėra aktuali.

Bendruomeninių paslaugų plėtra. Socialinės globos bei slaugos paslaugų organizavimą Drąsos kelio programoje norima perduoti savivaldybėms, turbūt tikimasi, jog nedideles teritorijas tinkamai koordinuoti bus paprasčiau bei efektyviau. Taip pat rašoma apie siekį neįgaliesiems padidinti ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą: sieksime užtikrinti neįgaliųjų sveikatos priežiūrą, sudarydami jiems sąlygas gauti pritaikytas nestacionarines paslaugas nesunkiai pasiekiamose sveikatos priežiūros įstaigose.

Pirminės psichikos sveikatos priežiūros pertvarka. DK kalba apskritai apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimą, norisi tikėti, jog tarp jų – ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugos. Visgi konkrečiai tai nėra įvardinta. Jokių minčių apie pertvarkas partijai nekilo. Reikšminga, kad kalbama apie psichikos sutrikimus turinčių žmonių teises, jų užtikrinimą: sieksime gerinti psichikos ligomis sergančių asmenų teisių apsaugą sveikatos priežiūros įstaigose, tobulinti šių ligonių priverstinio gydymo, hospitalizavimo ir veiksnumo panaikinimo bei jo atstatymo tvarką.

Apie savižudybių problemą partija žino, tačiau jokių taikytinų priemonių, nutaikytų konkrečiai į prevenciją ar bent jau postvenciją, savo programoje nepateikia.

Politinių partijų rinkiminės programos formuoja rinkėjų lūkesčius, be to veikia kaip ugdomoji priemonė, atkreipianti rinkėjų dėmesį į pagrindines problemas Lietuvoje, Europos Sąjungos prioritetus ir kryptis, kuriomis norima judėti. Tai, kad partijos skiria nepakankamą dėmesį psichikos sveikatos klausimams rinkiminėse programose, lemia ir tolesnį šio klausimo ignoravimą valstybiniu lygmeniu. Išrinktų partijų mintys sugula į Vyriausybės programą, kurioje suplanuojami artimiausi darbai. 2012-2016 metų Vyriausybės programoje vaikų ir paauglių psichikos sveikatos tema kalbama tik apie alternatyviame priemonių plane minimą pirmąją kryptį: vaikų psichikos sveikatos prevenciją. Be to ji paliečiama labai siaurai – neapimant patyčių prevencijos, emocinių ir socialinių įgūdžių, psichologinio atsparumo stiprinimo, tėvystės kompetencijų ugdymo jauniems tėvams, tėvų ir vaikų santykių krizių prevencijos paauglystėje, smurto prieš vaikus prevencijos. Telksime įvairius sektorius, stiprinsime jų sąveiką ŽIV (AIDS), narkomanijos, alkoholizmo kontrolės ir prevencijos srityse, ypač tarp vaikų ir jaunimo. Atnaujinsime ir aktyviai įgyvendinsime esamas programas, mažinančias mirties nuo širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų, dėl nelaimingų atsitikimų ir savižudybių, nulemtų besaikio alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, rūkymo, nepakankamo fizinio aktyvumo, atvejų skaičių. Vykdysime aktyvią priklausomybės ligų prevenciją, valstybės ir savivaldybių lėšomis įgyvendindami visuomenės sveikatos gerinimo programas, kurios padėtų kovoti su žalingais įpročiais, ypač jaunimo. Sudarysime visas prielaidas, kad Lietuvoje sumažėtų mirčių, susijusių su alkoholio ir tabako vartojimu.

Bendruomeninių paslaugų plėtra. Programoje kalbama apie neįgaliųjų socialinę integraciją, kuri būtų vykdoma per būsto kreditavimo programas, pagalbą šeimoms, globojančioms neįgalius asmenis, socialinės paramos, dienos centrų neįgaliesiems plėtrą, neįgalaus jaunimo įtraukimą į aukštąjį mokslą bei visuomeninį gyvenimą. Svarbu yra tai, kad išvardinamos konkrečios finansinės ir nefinansinės priemonės, kuriomis bus vykdoma bendruomeninių veiklų plėtra, tačiau programoje trūksta vientisumo. Sudarysime palankesnes sąlygas neįgaliųjų socialinei integracijai ir judumui, visapusiškai įgyvendinsime Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Pakeisime neįgaliųjų būsto kreditavimo sistemą, kad kiekvienas neįgalusis, neatsižvelgiant į jo pajamas, galėtų įsigyti jo poreikius atitinkantį būstą. Plėsime socialinės paramos, dienos centrus neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms, kad būtų palengvinti juos globojančių šeimų rūpesčiai. Stiprinsime jaunimo užimtumo politiką regionuose, ypač daug dėmesio skirdami mažiau galimybių turinčiam jaunimui. Kursime naujas programas, kurios leis mažiau galimybių turinčiam jaunimui: neįgaliesiems, gyvenantiems skurde, patiriantiems socialinę atskirtį, būti aktyvia visuomenės dalimi, siekdami, kad būtų sustabdytas skurdo ir socialinės atskirties plitimas iš kartos į kartą. Parengsime naujas programas, užtikrinsiančias, kad mažiau galimybių turintis jaunimas, taip pat neįgalieji nepatirtų socialinės atskirties ir taptų aktyvia visuomenės dalimi. Sudarysime lygias galimybes visiems siekti aukštojo mokslo. Skirsime lėšų, kad studijos būtų pritaikomos neįgaliųjų poreikiams, ir skirsime ypač daug dėmesio sveikatos problemų turinčiam jaunimui.

Pirminės psichikos sveikatos priežiūros pertvarka. Vyriausybės programoje yra minimos abstrakčios priemonės paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, tačiau jų abstraktumas tik didina įtarimą, kad pirminės psichikos sveikatos priežiūros pertvarka nėra planuojama. Plėtosime palaikomąjį gydymą ir slaugą, gerinsime šių paslaugų kokybę, prieinamumą ir didinsime jų įvairovę. Koordinuosime glaudesnę palaikomojo gydymo, slaugos ir globos paslaugų plėtrą. Užtikrinsime kompleksinę neįgaliųjų sveikatos priežiūrą ir tobulinsime neįgaliųjų integracijos į visuomenę sistemą, atsižvelgdami į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją.

Savižudybių prevencija. Nekalbama apie konkrečias savižudybių prevencijos priemones, užsimenama tik apie pačia problemą: išskirtinį dėmesį skirsime Psichikos sveikatos strategijai įgyvendinti ir savižudybių problemai spręsti. Telksime įvairius sektorius, stiprinsime jų sąveiką ŽIV (AIDS), narkomanijos, alkoholizmo kontrolės ir prevencijos srityse, ypač tarp vaikų ir jaunimo.

Baigiantis 2012-2016 metų vyriausybės darbui, galime įvertinti, kad šią Lietuvos Respublikos seimo kadenciją sudarančių partijų programose ir bendrai sudarytoje vyriausybės programoje būta nemažai spragų. Į dalį problemų psichikos sveikatos srityje nebuvo atkreiptas dėmesys, kitos įvardintos, tačiau minimi daugiau abstraktūs siekiai gerinti situaciją, pavyzdžiui, mažinti mirtingumą nuo savižudybių, neįvardinant, kokios priemonės tam bus pasitelktos, kaip bus užtikrintas efektyvus tikslų įgyvendinimas. Todėl nėra nuostabu, kad ir per šią seimo kadenciją proveržis psichikos sveikatos srityje neįvyko.